AUTOMOBILIŲ SUPIRKIMAS KLAIPĖDOJE

Visų markių automobilių supirkimas Klaipėdoje.  Skambinti:+37060449708

Pasirodo masinio keleivinio miesto transporto pirmosios kregždės — diližanai; kuriuos dažniausiai traukdavo ketvertas arklių, sukinkytų vienas šalia kito. Tokie diližanai galėdavo vienu metu vežti dešimt keleivių.

Iš visuomeninio transporto priemonių Klaipėdoje gana populiarūs buvo omnibusai, kurie privalėjo atilikti patvirtintus pavyzdžius, ant kiekvieno omnibuso gerai matomoje vietoje turėjo būti užrašas, nurodantis pervežimo kainą, išvykimo laiką, vietą, kokiomis gatvėmis važiuoja, kur yra galinė stotis. Vežti daugiau keleivių negu nustatyta buvo griežtai draudžiama.

Miestas didėjo, omnibusai nebegalėjo patenkinti gyventojų poreikių. Reikėjo naujų, talpesnių transporto priemonių. Nutarta įrengti arklinį tramvajų, kuris tuo metu buvo progresyvi visuomeninio transporto rūšis. 1891 metais miesto valdžia sudarė sutartį su inžinieriumi A. Gorčiakovu, kuris savo lėšomis įsipareigojo nutiesti tramvajaus linijas ir gavo už tai monopolio teisę, trisdešimt penkeriems metams. 1892 m. linijos tiesimą ir monopolio teisę jis perdavė Rusijos miestų ir priemiesčių arklinių geležinkelių bendrovei, kuri 1893 m. baigė tiesti tramvajaus bėgius.

Vargingieji miesto gyventojai tramvajumi važiuodavo retai, nes už nuvažiavimą į darbą ir parvažiavimą darbininkas, vidutiniškai turėdavo išleisti apie septintadalį, o darbininkė — trečdali darbo dienos užmokesčio. Tačiau arklinis tramvajus palengva išstūmė omnibusus ir diližanus, iš Vilniaus centro priemiesčius.

XIX a. pabaigoje Klaipėdoje važinėjama ir dviračiais

XIX a. pabaigoje Klaipėdoje važinėjama ir dviračiais. 1897 metais miestelėnai turėjo apie 300. Dviračiai tuomet buvo prabangos dalykas. Jie naudojami ne tiek susisiekimui, kiek pasivažinėjimui. Be to, 1898 m. gubernatorius patvirtino Vilniaus dūmos nutarimą, kuris draudė važinėti dviračiais 22-jose pagrindinėse senamiesčio gatvėse bei skersgatviuose, o pagal kitą dūmos nutarimą, dviratininkas privalėdavo skubiai nulipti ir slėpti dviratį, jeigu jo baidydavosi arkliai. Todėl dviračiais daugiausia buvo važinėjama priemiesčiuose ir užmiestyje.

Greičiau važinėti akmenimis grįstomis gatvėmis prisitaiko ir vežimai — ratai buvo „apauti“ guminėmis pripučiamomis padangomis. Tačiau greit gatve švilpiantys vežimai aptaškydavo praeivius, todėl 1899 m. spalio 27 d. miesto valdžia paskelbė specialų nutarimą, pagal kurį palijus arba palaisčius gatves vežimais su guminėmis padangomis galėjai važiuoti tik žingine.

Ilgainiui ir arklinis tramvajus nebepatenkino vilniečių poreikių. 1910 metais buvo parengtas elektrinio tramvajaus projektas, bet užprotestavo „konkės“ monopolio savininkai, kurie turėjo teisę jį laikyti 35 metus, be to, trūko lėšų. Projektas nebuvo įgyvendintas.

Pirmieji automobiliai Klaipėdos gatvėse

Pirmieji automobiliai Klaipėdos gatvėse pasirodė apie 1905 metus, o po Pirmojo pasaulinio karo miestų jų buvo jau gana daug. Arklinio tramvajaus atsisakyta, jo bėgiai išardyti.

Nors dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą Klaipėdoje buvo keliolika lengvųjų automobilių ir net veikė vienas nuolatinis autobusų maršrutas Gedimino aikštė — Verkiai, tebevyravo tradicinės susisiekimo priemones: 1910 metais, vilniečius aptarnavo 1154 įsiregistravę vežikai. Visgi apie dvidešimtuosius metus automobiliai pradeda pamažu išstumti kinkomojo transporto priemones.

Pagal oficialią statistiką 1929 m. Vilniuje buvo 426 įvairių tipų automobiliai, tačiau vėliau jų skaičius ne didėjo, bet šiek tiek, sumažėjo, o 1937 m. teliko 317 automobilių: 170 lengvųjų, 41 sunkvežimis, autobusai, 42 sanitariniai, po keletą gaisrininkų, pašto, reklamos bei kitokios paskirties.